užšauti

užšauti
užšáuti 1. tr. M, L, Rtr, , Arm, Šč, Kbr šūviu nužudyti, atimti gyvybę: Tokį žmogų (vagį) paimčiau ir ažušáučiau Pb. Gal da visiškai neužušóvė, ale menkai kas iš jo bebus Ds. Paėmė žu strielbos ir žušóvė Dbč. Àžšavė keturis GrvT80. Naktį ateis, ažušaũs Aps. Insiėdus (įsipykus) kam buvo, tai ir ažšãv[o] Lz. Norėj[o] mane ažušáut Bn. Mano brolį miškiniai užušãvo Žl. Aš tave išgelbėjau, o jau dabar nori mane užšáut (ps.) Jz. Jei užšaũčia zuikį, tai man jį išvirtų Brš. Kiškį, lapę ažšáuna Pst. Tik tan šonan šavo i ažušãvo kiškį Aps. Vyriausias sūnus vieną dykį (šerną) ùžšavė Azr. Jeigu užšausi ar užmuši busilą, gausi sausligę LTR(Vs). Taisykie šaudyklėlę, užšauk girios paukštelę BsO336. Jauni ponai aukso strielbom tai mane (karvelėlį) užšovė LB105. Siuntė ponas strielčių, kad vilką užšautų FM. ^ Atlėkė paukštė be sparnų, įtūpė į medį be šakų – užšovė strielčius be strielbos, išvirė kukorius be ugnies, suvalgė pana be dantų (sniegas) Dkš. | refl. tr., intr.: Tas užsišóvė pats save Msn. Užsidarė kluonan, tracht užsišóvė Vvs. Ažsišãvo briedį Ign. 2. intr. J paleisti šūvį, iššauti. 3. tr. KI640 šaunant užmesti. 4. tr. nutrenkti (apie perkūną): ^ Kad taũ perūnas ažušaũt! LKKXIII122(Grv). 5. tr. BzF181, Š, Ser, NdŽ, užsklęsti, uždaryti skląsčius, užkišti: Užšáuna anksteinais duris, jei nori, ir braižykis pasku kaip durnius Vvr. Ka eisat gulti, neužmirškiat duris užšáuti Šv. Durės būdavo su karte užšáunamos Krš. Užšáuna duris su šautuvu Rsn. Ažušáuk duris, be vėlus laikas Ob. Duris šovikliu užšáunam Km. Nakčia duris užšáunam šova . Reik eit langus užšáut, kad kas neįlįstų Rd. Vaikas užšãvo liuktą Žr. Išimtininkė ... duris užšovė LC1879,4. Priemenė buvo ažušauta su medine velke BsPII237. Langelis par uolektį rąste išpjautas ir iš vidaus su lentele užšaunamas S.Dauk. Kai sulauksi vakarėlio, neužšauk durelių (d.) Smn. Mes dureles užversim, geležėlėm užšausim LTR(Prl). | refl. tr., intr. Ser, NdŽ, : Duris dzinkt ir užsišóvė Trs. Pamatė mañ ateinant ir užsišãvo Ds. Vakarais visada ažsišáunam duris, kad būtų ramiau Ob. Miega užsišóvę – negaliu vidun įeit Pnm. ^ Nuo naminio vagies nė dviem velkėm neužsišausi PPr222.uždaryti, užrakinti ką viduje esantį: Aš užmiršau ir užšavaũ jį gurbe Ds. 6. tr. NdŽ, Pvn, Rm užtverti, užkardyti: Užšáut reiks kartį, kad karvės avilių neišverstų Pc. Užšáuk par spragą kartį, kad gyvuliai ant daržą neliptų Paį. Grįžtant veselnykam iš bažnyčios, buvo mada užšáut kartį skersai kelio Skrb. 7. refl. užsikirsti, užstrigti: Mat aš, besukinėdamas vyskupo mikroskopą, buvau jį taip pagadinęs, kad jis užsišovęs nebesisukinėjo A.Vien. 8. tr. NdŽ sukišti, užkišti duonos kepalus į patį krosnies galą. 9. tr. NdŽ, Lp perkišti siūlą šaudykle: Menka šiuosmet iš manę audėja, kad dar nei kartelio šaudyklės nežušoviau Rod. Ne toks siūlas ažušáuta – sugadinau Klt. Kažno šiteip iš galo ar neišsitrauktų [siūlas], mat ne teip ažušavaũ Sdk.audžiant suvartoti (šaudyklėje esančius siūlus): Šitą ažušáusiu ir daugiau nebeausiu šiandiej Aln. 10. tr. J smarkiai užduoti, uždrožti. 11. tr., intr. NdŽ tiesiai į akis, piktai, šiurkščiai, priekaištaujamai pasakyti: Užšóvė mun baisiai: tinginė! Grd. Užšóvė: tavo duktė be šliūbo gyvena! Krš. Ir aš anam užšóviau, velniuo! End. Dukterikė seniuo kad užšáuna žodį! Krtv.vykusiai, įtikinamai, taikliai pasakyti: Nors ir nemokytas, bet kad užšaus – nieko prieš neatkirsi Rk. 12. intr. NdŽ greitai užbėgti, užsukti. ║ refl. greit einant susidurti su kuo, užlėkti ant ko: Ėjau ėjau greĩta ir užsišóviau an Petro Db. 13. refl. užsivilkti: Aš tik suknele užsišáusiu, ir bėgam Ktk.
◊ sklą̃stį užšáuti padaryti galą kokiam veiksmui: Tą regėdamys, kryžokai numanė aiškiai, jog jims tujau užšaus skląstį jų terionėms S.Dauk.
\ šauti; apšauti; atšauti; dašauti; įšauti; iššauti; nušauti; pašauti; paršauti; peršauti; piešauti; prašauti; prišauti; sušauti; užšauti; paužšauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • užšauti — užšáuti vksm. Užšáuk dùrų sklą̃stį, ir niẽkas nebeįei̇̃s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • velkė — velkė̃ dkt. Var̃tai bùvo užšauti̇̀ sunkià velkè …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apšauti — tr. 1. LVI129, KŽ daugelį ar visus nušauti: Galia su palemiotu (kulkosvaidžiu) duot ir apšaut visus RdN. 2. KŽ, Vlk, Rdm sudrėkinti, išmušti, išpilti (apie prakaitą): Apšauja visą prakaitas A1884,134. Nat prakaitas mane apšovė, kap itep pasakė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšauti — 1. tr., intr. K, Š, Rtr, LVI200 iki kurios vietos atleisti kulką, pabūklo sviedinį ir pan.: Jau prūsas iki čia atšauja Alvt. Strielba atšãvo ir vietoj žmogų nušavo Dr. Granatų atšauta tapė i prie mūsų, bet nušautų nebuvo Plšk. Vienam vyrui toks… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dašauti — ×dašauti (hibr.) 1. intr. paleisti kulką iki numatytos vietos: Šoviau in kiškį, ale nedašoviau Klvr. 2. tr. ppr. part. praet. su neiginiu ne nevisprotis: Jis lyg ir nedašautas Brt, Plv. šauti; apšauti; atšauti; dašauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iššauti — 1. tr., intr. R, MŽ, Sut, N, M, Š, L, Rtr, KŽ paleisti kulką, sviedinį, strėlę iš šaunamojo ginklo (šautuvo, pabūklo, lanko): Ižšauju SD420. Iššauju pūčką, strėlą R9, MŽ12. Iššauju kulką iš pūčkos K. Šūvį vieną iššoviau J. Iššauti į viršų NdŽ.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nušauti — 1. tr. R MŽ, Sut, N, K, M, L, LL296, Š, Rtr, KŽ šūviu nužudyti, atimti gyvybę: Jūsų brolelį mūšy nušovė NdŽ. Matom, ka nušautas kareivelis gulia Klk. Vedu bijov sakyti, ka nenušaũtum Als. Per karą tik tik nenùšavė Adm. Ir nušaut buvau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paršauti — 1. tr. K, KII92, Rtr, NdŽ, KŽ šūviu partrenkti, parblokšti, nušauti. 2. intr. Š, NdŽ, Bt, Kin greitai pareiti, parbėgti, parlėkti: Paršaus numo, kaip gerai išalks Krš. Būtumi be marškinių numie paršãvęs KlvrŽ. Vidurė[je] nakties paršãvo iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paužšauti — (dial.) tr. baigti viską išausti: Ik Velykai reikia stovus paužšautie Lz. šauti; apšauti; atšauti; dašauti; įšauti; iššauti; nušauti; pašauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pašauti — 1. tr. R, MŽ, N, Sut, M, L, LL155, S, Rtr, KŽ šūviu sužeisti: Pašovė jis koją kiškiui J. Pašauju paukštį K. Paukštis su pašautaĩs sparnais NdŽ. Nuėjęs į krūmus žiūri – kareivis guli pašautas Gdr. Koja jam pašauta (n.) Pb. Ma[no] mamą pàšavė,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”